- paliaubyti
- 3 paliaubýti intr. 1. paliauti, nustoti: Nepaliaubýs vaikai, prašys saldainių, kol išprašys Šts. Vaikas nepaliaũbė tėvo prašęs, pakol negavo birbynelės Sr. Ir paliaubė versmė ano kraujo jos DP370. O idant taip didžio gerodarymo nepaliaubomas minėjimas mūsimp patektų DP267. Ansai nepaliaubąsis krimtimas sielos … sunkus bus DP527. Koki didė ir nepaliaubantyji linksmybė DP543. Paliauby[k]g pildyti griekų Mž410. 2. pasigailėti: Persekdinėja jį, nepaliaubo, nekenčia – irgi jūsų nepaliaubys ir jus persekdinės WP120. \ liaubyti; paliaubyti
Dictionary of the Lithuanian Language.